2014 m. kovo 10 d. mus ištiko didelė netektis – į amžinąjį poilsį iškeliavo mūsų visų gerbiamas, nusipelnęs svarsčių kilnojimo treneris, Vladislovas Skikas.

VLADISLOVAS SKIKAS

 
Daugkartinis Lietuvos ir „Nemuno“ sporto draugijos respublikinių pirmenybių nugalėtojas, prizininkas ir re­kordininkas, 2003 metų Europos senjorų čempionas bei kitų tarptautinių svarsčių kilnojimo varžybų laimėtojas, ilgametis svarsčių kilnojimo treneris, sporto meistras, agronomas Vladislovas Skikas gimė 1938 m. spalio 8 d. Pakruojo rajono Šikšnių kaime Bronislovo ir Aleksandros Skikų šeimoje. Joje užaugo šeši vaikai: dukros Birutė ir Felicija bei sūnūs Vladislovas, Juozapas, Bro­nislovas ir Vytautas. Išlaikyti tokią gausią šeimą, turint tik 6 ha žemės sklypą, tėvui buvo nelengva. Todėl, norė­damas pagerinti savo gausios šeimos buitį, jis papildo­mai dirbo pas stambius ūkininkus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Bronislovas buvo mobilizuotas į Tarybų armiją. Vienai likusiai žmonai teko auginti ir maitinti mažus vaikus. 1944 m. lapkri­tį gauta liūdna žinia, kad Bronislovas Skikas žuvo Latvijoje, Liepojos rajone. Vyriausiai dukrai Birutei tada tebuvo tik aštuoneri, o mažiausiam sūnui Vytautui – vos vieneri metai. Tik praėjus 20 metų po Bronislovo žūties artimiesiems pavyko rasti jo kapą Vainodės kapinėse, Liepojos rajone. Kasmet Vladislovas su savo artimaisiais aplankydavo savo tėvo amžinojo poil­sio vietą. Šeimos maitintojo bei mylimo vyro netektis ir sunki pokario darbų našta labai paveikė Aleksandros Skikienės sveikatą: užklupta sunkios ligos, sulaukusi vos 53 metų, ji iškeliavo amžinybėn.
Vladislovas, baigęs Šikšnių pradinę mokyklą, įstojo į Žeimelio profesinę technikos mokyklą ir po kelerių metų ją baigęs įgijo traktorininko specialybę. Nuo 1953 m. iki 1957 m. dirbo Linkuvos mašinų ir traktorių stotyje (MTS) traktorininku. Nuo 1957 m. iki 1960 m. tarnavo privalomoje tarybinėje armijoje. Po karinės tarnybos dir­bo buvusiame Ždanovo kolūkyje traktorininku. Vėliau, 1965 m., buvo paskirtas lauko darbų brigadininku ir šias pareigas ėjo net 19 metų. Tuo pačiu metu jis neakivaiz­džiai mokėsi Linkuvos vidurinėje mokykloje, o ją baigęs įstojo į Joniškėlio žemės ūkio tech­nikumą, kurį (taip pat neakivaizdžiai) sėkmingai baigė 1987 m. ir įgijo kvalifikuoto žemės ūkio darbų agronomo specialybę. Baigęs mokslus, jis keletą metų dirbo agronomu tame pačiame kolūkyje. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir sugriovus kolūkius, Vladislovas Skikas kaip patyręs ilgametis aukštos kvalifikacijos specialistas nesutriko. Jis įsigijo pakan­kamai žemės, reikiamų įrenginių bei žemės ir, talkinamas šeimos narių, toliau ūkininkavo.
Vladislovas vedęs. Iš pirmos santuokos turi puikią dukrą Vilmą, kuri yra ištekėjusi, augi­na dvi dukras. Su antrąja žmona Vida užaugino sūnų Saulių (1988 m.), kuris yra baigęs Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio paslaugų mokyklą. Saulius išaugo tvirtas, stiprus kaip ąžuolas ir žengia tėvo, stipruo­lio, Lietuvos svarsčių kilnojimo čempiono ir rekordininko, pėdomis.
Paklaustas, kada susidomėjo kūno kultūra ir sportu ir kokių sportinių aukštumų pavy­ko pasiekti, Vladislovas pasakojo: „Aktyvia gyvensena domėjausi nuo ankstyvosios jaunys­tės. Pagal galimybes mėgėjiškai žaidžiau stalo tenisą, tinklinį, futbolą. Ypač aktyviai pradėjau sportuoti tarnaudamas tarybinėje armijoje Baltarusijoje, Bobruisko mieste. Tarnavau tankų dalinyje, žvalgų grupėje. Kadangi iš prigimties buvau gerų fizinių duomenų, todėl dalinio sporto instruktoriai bei metodininkai man pasiūlė aktyviai įsitraukti į sportinį dalinio gyve­nimą. Dalinio sporto metodininko trenerio kapitono Markovo patartas, kilnojau štangą, svarsčius, lankiau klasikinių (graikų-romėnų) bei savigynos imtynių treni­ruotes, kurios mums buvo privalomos. Nors šios sporto šakos man patiko ir labai gerai sekėsi, bet po tarnybos grįžęs į Lietuvą rimčiau kultivavau tik svarsčių kilnojimą. Savarankiškai tre­niruodamasis ir dalyvaudamas įvairaus rango varžybose, sunkaus svorio kategorijoje (per 90 ir 100 kg) pasiekiau neblogų rezultatų: 1963 m. Lietuvos spartakiadoje iškovojau 2-ąją vietą; respublikinėse sporto draugijos „Nemunas“ pirmenybėse – 1-ąją vietą; 1980 m. dalyvaudamas Lietuvos svarsčių kilnojimo pirmenybėse, vykusiose Panevėžyje, pasiekiau absoliutų Lietuvos rekordą spaudimo veiksmu: 32 kg svarstį išspaudžiau 201 kartą, o bendroje įskaitoje tapau vi­cečempionu – iškovojau antrąją vietą ir įvykdžiau sporto meistro normatyvą. Panaikinus klasikinį spaudimo veiksmą, šis mano rezultatas išliko nepagerintas iki šių dienų; 1982 m. Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionate, vykusiame Gargžduose, laimėjau bronzos medalį. Dėl laiko stokos ne visose Lietuvoje rengiamose varžybose galėjau dalyvauti, bet pagal galimybes, pasitaikius palankiai progai, kartu su savo auklėtiniais iki šiolei nevengiu pasi­galynėti svarbesnėse varžybose. Perėjęs į senjorų amžiaus grupę, taip pat ne kartą tapau Lietuvos čempionatų laimėtoju ir prizininku, tarptautinių varžybų – Rokiškio žemdirbių taurės bei pirmojo Lietuvos svars­čių kilnojimo federacijos prezidento taurės turnyrų nugalėtoju ir prizininku. 2003 m. Rokiškyje vykusiame Europos senjorų svarsčių kilnojimo čempionate sunkaus svorio kategorijoje iškovojau čempiono titulą ir buvau apdovanotas aukso medaliu. Per savo sportinį laikotarpį, dalyvaudamas įvairaus lygio varžybose, laimėjau per 80 įvairios spalvos medalių, diplomų, taurių,“ – taip apie savo sportinį kelią trumpai pasakojo Vladislovas Skikas.